Ankstyviausi žinomi turėklai yra mediniai tiesūs{0}}grotelių turėklai, esantys Hemudu neolito laikų gyvenvietėje Jujao mieste, Džedziange, datuojami daugiau nei 7 000 metų.
Turėklai egzistavo dar Džou dinastijos laikais, kaip matyti iš Džou dinastijos laidojimo objektų dekoratyvinių raštų. Hanų dinastijos laikais turėklai buvo naudojami plačiau, atsirado tokių komponentų kaip lazdos, dekoratyvinės plokštės, balustrai ir grindjuostės.
Šiaurės ir Pietų dinastijos laikais turėklai iš esmės įgavo vėlesnėse kartose matytą turėklų formą. Sui ir Tang dinastijų laikais buvo pradėti statyti akmeniniai turėklai, pavyzdžiui, akmeniniai turėklai ant Zhaozhou akmens arkos tilto Sui dinastijoje.
Iki Song dinastijos akmens turėklų taikymas buvo gana subrendęs. *Yingzao Fashi* (statybos standartai), paskelbti Šiaurės Song dinastijos laikais, pirmiausia standartizavo vieno-kablio ir dvigubo{2}}kablio turėklus. Songų dinastijos *Yingzao Fashi* apibūdino dviejų formų akmeninius turėklus: vienas buvo dvigubas-kabliukas, o kitas – vieno-kablio turėklai. Nuolat tobulinant ir tobulinant, Ming ir Qing dinastijų laikais turėklai tapo vis sudėtingesni ir įvairesni. Po vėlyvosios Čing dinastijos į Kiniją atėjo Vakarų klasikinės turėklų proporcijos, matmenys ir dekoratyviniai stiliai. Šiuolaikiniai turėklai pasižymi dar didesne medžiagų ir dizaino įvairove.






